Šiais slapukais aktyvinamos pagrindinės svetainės naršymo ar prieigos funkcijos. Be šių slapukų svetainė tinkamai neveiks.
Besparnis būtų gyvenimas,
Tuščias, niūrus, vienareikšmis,
Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys,
Jei šviesus vaiko juokas
Nepaglostytų mūsų širdies,
Meilei jos nepažadintų,
Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai.
Sakau: tai mūsų sparnai –
Jie privalo būti sveiki, švarūs, stiprūs,
Kad mūsų gyvenimus pakylėtų,
Kad nuskraidintų mus ten,
Kur jau liestume viską jų rankom
Ir pasaulį regėtume jų akimis:
Svajonėj, fantazijoj, pasakoj
– Ten galėtume būti laimingi.
Ak, nušluostyti ašarą vaikui!
Ak, nubraukti liūdesį,
Skausmą ir neviltį nuo jo veido!
Juk turim rankas–
tebūna tai ištiestos, duodančios rankos.
Juk turim gyvenimą–
Tebūna jis pratęstas kituose.
Just. Marcinkevičius
Žiūrėkime į vaikus taip, kaip žiūrima į medžius – su dėkingumu, nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų; juk nereikalaujame, kad medžiai būtų kitokie. Mylėkime vaikus tokius, kokie jie yra.
Sveikiname visus su Vaikų gynimo diena.